…::: Yvl :::…

kaip kad ir sakiau - eMigruoju.

Nauji mano pezalai nuo šiol tupi čia

Prašom ir toliau subskraibyt RSS. Pažadu greitu metu rašinėlį iš Kanarų

Neseniai tyrinėtojai nustatė, kad mūsų vandentiekio sistemos yra užterštos labai pavojingu chemikalu. Jis yra bespalvis, neturi skonio ir kvapo ir visiškai ištirpsta vandenyje. Vyriausybė nesiima jokių priemonių, kad būtų kažkaip kovojama su šiuo pavojingu reiškiniu. Aptariamo chemikalo pavadinimas - Dihydromonoxide.

Chemikalas naudojamas:

- Pramonėje, kaip tirpiklis ir aušinimo priemonė
- Branduoliniuose reaktoriuose
- Putplasčio gamyboje
- Gesintuvuose
- Daugelyje chemijos ir biologijos laboratorijų
- Pesticidų gamyboje

Chemikalo keliami pavojai:

- Ši medžiaga vyrauja rūgščiojo lietaus sudėtyje
- Sukelia dirvožemio eroziją
- Paspartina koroziją ir kenkia daugeliui elektros prietaisų
- Ilgalaikis kontaktas su šiuo chemikalu, jam esant kietos būsenos, smarkiai pažeidžia žmogaus odą
- Kontaktas su šios medžiagos dujomis gresia nudegimais
- Įkvėpus netgi nedidelį šio chemikalo kiekį, gali ištikti mirtis
- Chemikalas aptiktas piktybiniuose augliuose, opose
- Chemikalas sukelia priklausomybę. Jo auka, negaudama naujos chemikalo dozės, miršta per 168 valandas

Nežiūrint į šiuos pavojus, chemikalą aktyviai ir nebaudžiamai naudoja industrijos gigantai. Dauguma korporacijų kasdien gauna tonų tonas šio chemikalo per specialiai tam nutiestus vamzdynus. Žmonės, dirbantys su šia medžiaga, kaip taisyklė, negauna specdrabužių. Panaudotas chemikalas tonomis išliejamas į ežerus, upes, jūras.

Raginu visuomenę parodyti sąmoningumą ir pradėti protestuoti prieš tolimesnį šio nuodo naudojimą.

Copypaste iš omnitel.humour

…tiek planavimo, lakstymo, rūpinimosi, ir va. Mission completed

Panašu, kad teks migruoti iš blogas.lt.

Nu natūraliai užpypino kasdien trint po 10-15 spaminių komentarų…

…closer than they appear

Kurgi ne!

paimta iš best-of-slovakia.eu

Jau poryt sėsim ant dundulio ir mausim TEN…

laukiu nesulaukiu

1. Laimės mokestis. Kuo laimingesnis jautiesi, tuo daugiau turi mokėti. Reikės kas mėnesį atvykti į mokesčių inspekciją pasirodyti. Jie iš veido nustatys “ant kiek” laimingas esi ir mokestį arba pakels arba sumažins. Jei esi labai labai nelaimingas, mokėti nereikia, nes jei sugalvosi nusižudyti, išvis nustosi mokesčius mokėti…

2. Laikrodžio mokestis. Žinoti laiką yra didelė privilegija. Už kiekvieną namuose esantį laikrodį reikės mokėti metinį mokestį. Už laikrodžius kompiuteryje ir mobiliuosiuose telefonuose mokėti nereikės, nes tie daiktai ir taip bus apmokestinti. Rankinių laikrodžių nešioti išvis neapsimokės.

3. Sekso mokestis. Jis jau slapta įvestas. Jį žmonės moka pirkdami kontraceptines priemones. Juk pastebėjote, kad prezervatyvai pabrango…

4. Langų mokestis. Kuo namuose daugiau langų (ir automatiškai šviesos) tuo didesnis mokestis. Jis bus skaičiuojamas pagal bendrą langų kvadratūrą. Jei mokėsite mažą langų mokestį, greičiausiai ir laimės mokestis bus mažesnis - laimė susijus su šviesa. Taigi apsimokės langus užmūryti.

5. Intelekto mokestis. Visiems Lietuvos gyventojams bus liepta atlikti intelekto testą (kas bandys išvengti, sės į kalėjimą). Šio mokesčio dydis bus proporcingas intelekto dydžiui. Kuo didesnis intelektas, tuo daugiau reikės mokėti. Jei intelekto koeficientas nesiekia 82, mokėti išvis nereiks. Nebent tie su žemiausiu intelektu turi kompiuterį, tuomet jiems teks mokėti interneto komentatoriaus mokestį…

6. Akinių mokestis. Savaime aišku, mokesčio dydis priklausys nuo dioptrijų. Pliusas ir minusas reikšmės neturės. Bus naudinga turėti pažįstamą okulistą, kuris padės sufalsifikuoti akinių dokumentus užrašydamas mažesnį dioptrijų skaičių. Reikės jam duoti kyšį.

7. Seksualinės orientacijos mokestis. Spėkit, kas mokės daugiausiai?..

8. Amžiaus mokestis. Šitas irgi jau beveik įvestas. Kuo žmogus vyresnis, tuo daugiau reikės mokėti. Už pinigų dar neuždirbančius vaikus mokės tėvai. Taip tėvai bus skatinami vaikus kuo anksčiau varyti dirbti ir taip kils Lietuvos ekonomika.

9. Ironijos ir sarkazmo mokestis. Kai tik šis mokestis bus įvestas, Robertas emigruos kur nors, kur lietuvių daugiau, nei Lietuvoj…

10. Miego mokestis. Ilgai miegantis žmogus - mažai dirbantis žmogus. Mažai dirbantis - ekonomikos nekeliantis… Neapmokestintas miegas bus tik iki 7 val. ryto. Savaitgaliais - iki 11 val.

11. Krikščionio mokestis. Jį mokės visi, bet mažiausią mokės tie, kurie labiausiai krikščionys. Kitų tikėjimų žmonės mokės tiek daug, kad net neliks ką savo dievams aukoti. Pavyzdžiui ar žinojote, kad vienos dienos dievybių garbinimas krišnaitui kainuoja apie 180 lt. Tai yra faktas. Taigi jiems finansiškai labiau apsimokės keisti tikėjimą. Ateistai (netikintys jokiais dievais) taip pat mokės daug.

12. Super mokestis. Valdžia jį vadins “lojalumo mokesčiu”. Jo dydis bus proporcingas mokesčių skaičiui, kurį mokėsi. Žodžiu, jei esi senas, protingas, ironiškas, laimingas akiniuotas gėjus ateistas, kuris mėgsta nešioti laikrodį ir ilgai miegoti, mokėsi gana didelį Super mokestį…

Lengvatos. Visų arba kai kurių iš čia išvardintų mokesčių mokėti nereikės jei,

1. esi vienas iš tų, kurie juos sugalvoja ir patvirtina.

2. esi romas ir gyveni tabore.

3. esi kalinys.

4. esi miško gyvūnas.

5. esi dvejus (arba daugiau) metų miręs.

Source: Ciniko Roberto blogas

Sena sena kanka, ale vis tiek krizenau vėl skaitydamas:

Privariau po foteliu. Ech, geras!

Nuobodžiauju. Prisiminiau audringą jaunystę. Tupėjau kadais ant stalo, kapojau letena kondensuotą pieną iš skarbos. Atejo ANIE ir kaip pradės rėkt.
As gi ne dundukas, suvariau letena kiek tilpo i skarba ir ant triju likusiu - mars uz saldytuvo. ANIE baube dar tris dienas. Labai didziavausi savimi.

Siandien as tingiu. Tingiu ***t. Esti - daugiau nebegaliu. Tyliai tupiu, snuduriuoju.
ANIE nervyjasi, dairosi pakampem, dreba ir laukia zapadlo.

Nu bet kokie nepatogus ANU dubeneliai. Bandziau sutarsyt mesos gabala - ale kol letena neuzkabinau, ne velnio nepavyko. Nu paimtu normalius dubenelius ir estu ant grindu. Issssgamosssss.

Primyzau po foteliu. Ech, geras!

Nuo pat ryto atlikau namu inspekcija. Paklydau antklodeje. Vos issikapsciau.
Isgamos dvikojes. Pritempia pilnus namus visokio slamsto - o man kankinkis.
Brandinu kersto plana.

Sugalvojau. Igyvendinau. Prisirijau kazkokio meslo nuo stalo - uogienes gal, - ilindau i spinta ir ilgai, su pasimegavimu vemiau ant ka tik isskalbtu, bet dar nelygintu skalbiniu. Daba ANA cyps, kol nepereis i ultragarsa.

Atspejau. ANA cype taip, kad visam bute lemputes sutrukinejo. Bet est dave.

ANA nauja mada sugalvojo. Duoda man esti tik po puse pakelio. O tai, “oi, katineli, tu viso nesuvalgai, turbut ne alkanas.” Prietranka! As ne nesuvalgau, o pasilieku ant paskui! Ji juk ne kas penkias minutes man ka i dubeneli imeta. Anie gi suvercia visai dienai - ir viskas! O esti norisi.
Vat ir tenka pasilikti, tipo, atsargai. Nemysiu, bo po foteliu nieko neliks.
Varau israusiu smeliuka, naudos siandien is jo vis tiek jokios.

Primyzau po foteliu. Cia tai ge-ras!!

Ryte buvau nepakartojamas. ANA iseina i koridoriu - o as jai i rankine krapiju. Tipo, ***u, aha. ANA taip kvyke, kad visos varnos sereikiskiu parke nuo saku nukrintaliojo. Nu, as po sofa - smykst. Ilgai zvengiau. As gi nemyzau, tik siaip pagasdinau. Issidure, issidure..

Vakarienes metu ANAM kandziojau apatine letena. Stipriai kandziojau plika apatine letena. Nulis emociju. Pradejau kandzioti, o po to daryt sitaip “Buueeee! - nu, tipo, vemiu as nuo jo. ANAS kaip uzbaubs! Nunesiau skudurus po vonia. Zvengiu. Teks patupeti po vonia, kol ANAS nueis miegot.

Tupejau po vonia. Palaukiau, kol anie iseis. Primyzau po foteliu. Primyzau po torseru. Primyzau po antru foteliu. Geras!

Basciausiu po namus ieskodamas daiktu, prie kuriu iki siol nebuvau prikises letenu. Neradau ne vieno. Jauciu nerima.

Prie mano dezutes tulike yra kilimelis. Anie ji patiese, kad grazu butu, aga. Is tikruju tai ji labai patogu apvaryt. Arba apdrabstyt smeliuku. Moksliskai tariant, pragaro masinai vardu “dulkiu siurblys” darbelio geram pusvalandziui. O jei sumyzti taip, kaip tik as moku, tai kilimelio plovimui ir dziovinimui iseitu savaite. Anie po kurio laiko susiprotejo, kad kilimelis jiems hemoroju varo, o ne groziui tarnauja. Ir nustojo ji kloti
prie mano dezutes. Ale antra vertus, anie buki kaip bato aulas. Jiems ne i galva, kad toks pats kilimelis guli vonioj! Visa apdorojau. Pilnai. Tai yra, visiskai. Ana taip kauke, kad gretimam name tarakonams ausu bugneliai susproginejo. Tuoj puole skambinti Anam: “Oi, katinelis, taip pridirbo, taip….” O man tai kas? Man gerai, tupiu po vonia , manes is ten ne tik kad ranka, nauja sluota neiskrapstysi.

Isstypinau is po vonios. Primyzau po foteliu. Geras!

Buvau nepakartojamas. Is ryto zadinau Anuos. Jie, nieksai, nesikele. Sokinejau kaip jaunas antilopas, trypiau kaip bizonu kaimene, riaumojau, kaip suzeista pantera. Kad nors ka. Nu bent ausim krusteltu. Pameginau leist priesmirtinius garsus - drunyja, nieksai. Kandziojau apatines letenas - jokios reakcijos. Bet gi as gudrutis, aga. palindau po kaldra ir salta slapia norim Anai i pilva - cmok! Atgijo kaip miela. Vat tik ko kaukia - neaisku.

Primyzau po foteliu. Geras, aga..

Vakar parejo Anas. Uzejo i virtuve. As jam baubiu: “Est duok”, jis man “dar turi dubenelyje”. As jam vel: “Cia mazai, est duok!”, jis man atgal “Dar turi”. Skupirdiajus. Iskart virsgarsiniu nuvariau ***ti salia dezutes. Bet
Anas kazkaip savo peles smegenais susiprotejo, ka ketinu daryti. Ir uzmete aki i tulika kaip tik tuo metu, kai puse grindu jau buvo uztvindyta, o kita puse kaip tik buvo tvindymo procese. Pameginau nest kudasiu. Tiesa sakant, gan sekmingai. Isskyrus pindiuli, kuri Anas spejo isegti man pavymui. Skridau trumpai, bet nemaloniai. Visa nakti kaupiau pykti ir visa kita. Na, palauk. Iseisi tu i darba.

Ana, vista, penktadieni pasieme nouta ir pasiplove kazkur trim dienom. Ner kaip rasyti. Detales paskui. kol kas trumpa triju dienu ataskaita:
Primyzau po foteliu. Geras!
Primyzau po foteliu. Ech, ge-ras!
Primyzau po foteliu. Nusisauk!

Penktadieni nuo pat ryto mokiau ANA vaiksciot keturiom, kaip visi padorus katinai. Palindau po isskleista sofa ir emiau dainuot kiek gerkle nesa. Iszviegiau “Du gaidelius”, “Alyvas” ir “What happened to your love”. ANA blaskesi aplink sofa keturpescia ir vapejo: “Oi, katineli, ko taip isimiauksejai?” Kiek besistengiau, vis tiek kreivai vaiksto, sikna vyzgina ir galvos kailiu grindis sluoja. Tikra neveksla. Ale bent est dave.

O vakar ANA parvilko silkes. Siaip jau as zuvies nelabai, bande man ANIE visokiu lasisu-ersketu pakisti - meslu meslas, zodziu. Bet daba kazkaip emiau ir uzsimaniau. Karktelejau ANAI - mikliai man du gerus smotus atvanojo. Surijau vienu prisedimu. O ji, parazite, pasirodo, sudyta. Uzgeriau kas pirmiausia po snukiu pasimaise - pienu. Bezdejau taip, kad boksininkui is trecio auksto is pavydo siknos gumele persprogo.

Vakar pasizymejau. Ilgai ir kruopsciau sumyzinejau visa smeliuka dezuteje, kol jis nepavirto smirdzia lipnia bala. pasislepiau uz tualeto duru, tykojau. ANAS iejo i tualeta, o as per dezutes krasta letenom - opssss! Ir
visa kose jam ant kelniu. tikras sudasvydis. ANAS cype falcetu, isbalo ir drebejo. O man kas? As po vonia tupejau ir krykstavau.

Sugalvojau, aga. Uz gera elgesi man reikia isskirti premija - plius tris pakelius maistelio per diena. Nes penkiu siaip mazoka. Dabar beliko tiems pusgalviams isaiskinti visus sio sanderio privalumus.

Primyzau po foteliu. Geras!

Vakar vakare ANA parsivilko namo - ir puole mane tasyt: “Oj, katineli, kaip taves pasiilgau, kaip tu gyveni, ar graziai elgiesi?” As murkiau ir glaustinejausi, kol ji nenuejo i tulika. Vos tik ji ten - as po sofa, aga. Aisku, kvyke. O po to ji virsutines letenas kazkokiu kremu terliojosi. indelis buvo atidarytas - nu as ir lyztelejau. Pasirode skanu, su alaviju ir kitais dziaugsmais. Prisirijau tiek, kad visa nakti zagsejau. ANA plaikstesi
aplink, rovesi kaili nuo makaules ir vapejo: “Ach, mano katinelis apsinuodijo!” Ryte po to kosmetinio sudo sedau kakoti - gerai nuejo, minkstai. daba zinosiu, kuo Friskies uzkasti.

Ryte ANO reikalavau est. Jis, reiskia, man edala krauna ir taip paniekinamai: “Ech tu, vargsas giminaiti ….!” Isizeidziau.

Privariau po foteliu. Geras!

Vykdziau archeologinius kasinejimus dezuteje. Kontroliniu meginiu emimai, kulturiniu sluoksniu atidengimas, iskasenu-sukiu-siuksliu ekspertize. Pusdieni prasidulkinau, nieko idomaus neradau. Net nuotaika dingo. O dar ANIE likusia dienos dali baube: “Bliamba, @!#$, ko vel visa tulika apmyzai-apsikai-apkasei? Ir dar sepeteli sudirbai, galvijau!” Besirdziai, bejausmiai isgamos.

ANAS vakar atitempe edalo, iskart tris pakelius dave. As juos vienu ypu gurkt! Ne tai, kad suedziau, tiesiog isiurbiau vienu mauku. ANAS dar bande esti kukuruzus - puse stiklainio atmusiau nuo jo teisingame musyje. Po to baisiai baubem. O ANA, vista, rankeles taip nuolankiai sudejo ir kad duos aikciot: “Ach, katinelis mums aciu sako!” Besmegene neraliuota. As gi aiskiu tekstu rekiu: darrrr [censored] duokit! Nedave. O isplauta kilimeli jie veltui tualete patiese, oi veltui…

Tai va, garbieji skaitytojai. Pasirodo, norint netapt valstybės skolininku vien būti registruotam DB negana…

Vakar sužinojau, kad pagal deklaraciją permokų neatgausiu. Ir dar likau skoloj valstybei.

Ale apie viską iš eilės. Kai eilinį kartą numyniau DB slenkstį - žinojau kad naudos iš tos kontoros tiek pat, kiek iš ožio pieno. Juolab kad net pašalpa man nepriklausė ybo buvau gavęs išeitinę kompensaciją. Taigi užsiregistravau ir pamiršau kelią į tą pusę. Pasirodo - veltui. Su sąlyga, kad nevaikščiojau kas pora savaičių patupėt po pora valandų “gyvoj eilėj” ir pasidėt paukščiuko kitam kartui - bedarbio statusas buvo sustabdytas su visom pasekmėm. Šiandien esu skolingas valstybei tą jobaną PSD…

Rimtai teks pirkt bubiliaus woo-doo lėlę…

Čia antiutopinio apsakymo „Licenzijuotas Dostojevskis arba popierinių knygų eros pabaiga” vertimas. Autorius Stas Kozlovskij (Стас Козловский),
2003 m. Malonaus skaitymo.

Paprastas butas Maskvoje, 2018 metai.
-Tėti, ar galiu aš iš tavo kortelės paimti 99 dolerius? Už knygą reikia sumokėti…
-O kokia knyga?
-Na, šitas, Dostojevskis. „Nusikaltimas ir bausmė”.
-O kam pirkti. Pas mus juk yra.
-Tikrai? Koks failo pavadinimas?
-Prie ko čia failas. Ji štai čia, lentynoje stovi…
-Fui. Čia gi popierinė knygą!
-Na ir kas? Aš savo laikais, būdamas tavo amžiaus, ją perskaičiau.
-Tavo laikais, tavo laikais… Ten paieškos nėra. Kaip aš tavo manymu citatų ieškosiu? Garsinio palaikymo joje taip pat nėra. Animuotų paveikslėlių irgi. Tik tekstas, kuriame netgi šrifto ir to pasikeisti neįmanoma… Tėti, tu ką, iš manęs mokykloje visi juoksis! Pats tokią skaityk.
-Na gerai. Štai, imk DVD. Prieš penkiolika metų pirkau.
-Ką tokį? DVD? O kaip, tavo manymu, aš tą antikvariatą perskaitysiu? Į politechnikos muziejų atiduok. Tu dar perfokortose Dostojevskį pasiūlyk!
-Jei jau toks protingas, pasiieškok internete ir atsisiųsk dykai.
-Atsisiųsti, knygą, nemokamai!?
-Na, taip. O kaip dar kitaip? Dostojevskio knygoms senai nebegalioja autorinės teisės… Garantuotai kur nors guli.
-Tu ką, tėti! Čia tavo laikais, amžiaus pradžioje viską dykai siųstis buvo galima. Ar tu nežinai, kad jau penkti metai, kai autorinės teisės visoms knygoms, visam laikui perduotos Amerikos knygų leidėjų asociacijai. O gal
tu nori, kad mane, kaip sektos narį Dmitrijų Sliarovą į belangę iki gyvos galvos uždarytu?
-Bet juk Dostojevskis ne amerikietis! Prie ko čia Amerikos leidėjai.
-O kam tai rūpi? Tėti, tu kartais ne antiglobalistas?
-Ne, ką tu! Sūnau, gaila beveik 100-ą dolerių išleisti failui. Gal geriau klasiokų paprašyk šito failo. Pas juos tai tikrai bus. O tu jiems, kada nors, savo failą duosi.
-Žinoma! Jei jie man savo Dostojevskį duos, tai kur aš jį skaitysiu?
-Kaip tai kur? Jie savo kopiją pas save, namie, tu savo čia.
-Na tu visai atsilikęs nuo gyvenimo. Knygą galima skaityti tik iš to kompiuterio, iš kurio jis nupirktas. Ir poliarizacijos kodas bus kitas… Tėti, tiesiog duok pinigų! Aš sau nusipirksiu normalią knygą.
-Na gerai. Imk vienkartinį slaptažodį, 99-iems žaliems iš mūsų sąskaitos. Mūsų laikais 100 dolerių buvo dideli pinigai…
-OK. Parsisiunčiau. Thanks.
-Žinai ką, duokš ir man pažiūrėti… Klausyk, sūnau, kokie čia paveiksliukai? Romane, lygtais to nebuvo…
-Žmogau, čia gi baneriai. Be banerių knyga kainuoja 699 žalius.

Atidarytame faile mirgėjo skelbimai: „Axe Proffessional, 2018 - šiuolaikiniai kirviai pagaląsti lazeriu”; „Kosmetinis salonas „Gertrūda” - mes neleisim jums pavirsti senute”; Kankina problemos? Psichologinės pagalbos tarnyba „Porphyry”; „Greiti kreditai. Beveik už dyką”; „RASKOLNIKOFF.COM - linksmų senučių iškvietimas į bet kurį pasaulio kampelį”…
-Klausyk sūnau, o kur pats romano tekstas? Gal reikia palaukti kol baneriai išnyks?
-Na tu lyg iš medžio iškritęs! Šimtą metų lauksi. Tekstą skaityti reikia per poliarizacinius akinius. Be jų tik reklama matosi.
-O tai kam to reikia?
-Kaip kam? Kad niekas kitas, išskyrus apmokėjusį, negalėtų perskaityti knygos! Įsivaizduok, jei aš nusipirkau knygą, o kažkas, kuris nieko nepirko, už mano nugaros taip pat galėtu skaityti…
-Kažkokia nesąmonė. O jei aš taip pat akinius užsidėsiu?
-Cha, neišdegs! Failas priderintas tik mano akiniams. Kitiems akiniams kitas poliarizacijos kodas.
-Gerai, supratau, duok man savo akinius. Aš su jais pažiūrėsiu.
-Kaip pažiūrėsi? Jie tavęs pagal rainelę neatpažins. Tu su jai nieko nematysi, tik užrašą, kad užsidėjai ne savo akinius! Tiek to, tėti,netrukdyk skaityti! Turiu perskaityti iki kol licenzijos galiojimas nesibaigė, antraip arba failo nuomą teks pratęsti, arba knyga susinaikins. Netrukdyk, aš skaitau…
Po trijų valandų…
-Fuuu, viskas. Perskaičiau!
-Kaip tai perskaitei? „Nusikaltimas ir bausmė” per tris valandas!?
-Na, taip. Aš ir greičiau būčiau perskaitęs, jei ne reklaminės pauzės kas pusvalandį.
-Vis vien netikiu! Pavyzdžiui, kas toksai Svidrigailovas?
-Kas kas?
-Aha, aišku. Kas toks Lužinas? Kas tokia Sonia Marmeladova?
-Na tu duodi! Iš kur man žinoti! Aš juk Home Edition skaičiau. Pas mane tik apie tai kaip Raskolnikovas senutę kirviu užmušė, o po to pasidavė. Apie visus kitus tai tik Professional versijoje, arba net Enterprise Edition pirkti reiktu. Pas mus tiek pinigų nėra.
-Mm, taip, pasaulis baigia išprotėti!
-Jau išprotėjo. Anksčiau turėjot ko nors imtis, prieš kokius penkiolika metų…

Dedikuoju scaniai GTI